išmėtyti

išmė́tyti tr. 1. SD326, J, K išlaidyti, išsvaidyti: ^ Neišmėtyk lazdų, šunų nepraėjęs LTR(Užp). 2. vienur kitur numesti: Mūsų paliktus lapelius ir atsišaukimus išmėtykite ir iškabinėkite labai atsargiai rš. 3. ne vietoje viską padėti: Tu išmėtai, o man vis tavo išmėtyta surink Šl. Visur gulėjo išmėtytų namų apyvokos daiktų J.Jabl. | refl.: Greitai močiutės rūpestinga ranka sutvarko išsimėčiusius daiktus P.Cvir. 4. pamesti ne vienoje vietoje: Nebežino ir pats, kur pinigus ir dokumentus išmė́tė Užp. 5. visus pašalinti, išvaryti: Čia pat pamatė Puodžiūnas ir kai kuriuos buvusius dvaro sklypininkus, jo išvarytus ir išmėtytus A.Vien. O jei aš galybe kunigaikščio šatonų išmė́tyčia velinuvas, tad šatonas sau žalą darytų DP119. | refl. tr. prk.: Vėl man tos dumkelės dūmojas, aš jų negaliu niekap išsimėtyt nuog savę Rod. 6. leisti iškristi: Dantis išmė́čiau ir dabar pati kitaip atrodau Vdn. 7. išdėstyti į atskiras, toliau viena nuo kitos esančias vietas, išblaškyti: Kur ne kur išmėtyti nedideli jauni pušynėliai J.Bil. Kiauraraščiai langeliai mezginyje išmėtyti šachmatine tvarka rš. Laukas visur išmė́tytas (ne vienoje vietoje yra) Gs. Sodybos dažniausiai būdavo išmėtytos netvarkingai rš. | refl.: Veliuona išsimė́čius [ant kalno ir pakalnėje] Vl. Tam krante viensėdžiai išsimė́tę gyvena Jrb. Kai išsikelsime, išsimėtysime po laukus, kažin ar besusitiksime taip dažnai J.Paukš. ║ įkurdinti, apgyvendinti įvairiose vietose, toli vieną nuo kito: Savo vaikus išmėčiau pale gimines – kur vieną, kur kitą, tai dabar likau vienas Užp. Užauginau daug dukterų, ale išmė́tyta po pasaulį (į įvairias vietas nutekėjusios) Krn. | refl.: Mano draugai po visą pasaulį išsimėtę gyvena rš. Išsimė́tė vaikai po visus kraštus Btg. Ir išsimė́tė (išsklido) šarkos vaikeliai kas sau Rod. ║ refl. pabuvoti, kilnojantis iš vienos vietos į kitą: Visur žmogus per gyvenimą išsimėto Ėr. 8. išskirstyti: Užmiršo pašnekėti apie reikalingumą išmėtyti sodžius į vienkiemius A1884,80. Pusę sumos sumokėsiu, o kitą pusę išmė́tysiu an kelių metų Alv. 9. R371 tuščiai išleisti, išeikvoti: Jis be tvarkos išmė́tė pinigus ant visokių niekų Jnš. Turėjau pusseptinto rublio ir išmė́čiau Krš. | refl.: Greit išsimė́to tie pinigai – nežinia i kam Gs. 10. sugebėti išraityti, iškraipyti (kojas) šokant: Niekas teip vikriai neišmė́to kojų, kaip jų bernas Ėr. 11. refl. susiraityti, persimesti, iškumpti: Iš žalio medžio dirbti baldai visumet išsimė́to Up. 12. refl. išsikėtoti, išsiblaškyti: Kai šilta seklyčioj, tai vaikai išsimė́tę miega Jnšk. Po visą lovą išsimė́čiusi miega Jnšk. 13. išberti (spuogais, votimis): Visą burną išmė́tė spaugais Ut. Skauduolėm išmė́tė visą nugarą Dbk. Sutino ir išmė́tė tokiais pampliukais Rdm. Čia buvo išmėtyta šašais Kt. Jei vantą sudeginsi, votimi kūną išmėtys (priet.) Mrc. Kap peršalau, tai votim kap išmėtė Rod. 14. plonai išarti, nuskusti (rugieną, kvietieną): Kai tik suvešim javus, reikės rugieną ir kvietieną išmė́tyti Skr. Jų lysves jau išmė́tė Grš. Rugienas kap aria, tai išmė́to, o lyses ant žiemos tai aparia Šn. Jau baigiu tą palietką art, tik išmė́tyt liko Lp. Išmėtau iš lysių R. Pats laikas jau rugienos iš lysių išmė́tyt Jrb. 15. ariant žiemkenčiams dirvą, padaryti sumetimus, lysves: Šiandie aš išmė́tysiu, o tu ryt išarsi Lzd. Kap išmė́tysi šitą biržį, tai eik kitos Sn. 16. Klvr išvagoti: Išmė́tykit rugius, tai neišgulės sniegas Rdm. Suaręs nepamiršk vagas išmė́tyt Rs. Jau suarė ežias, eikit, moterys, išmė́tysit (kastuvu pagilinsite) terpežius Rdm. ║ padaryti kastuvu, nukasti: Takai visur išmė́tyti, gražu Lnkv. | refl. tr.: Takus jie patys išsimė́tė Lnkv. 17. iškeisti smulkiais (pinigus): Kūmai, išmėtyk man penkis auksinus – man drabnų reikia Nč. \ mėtyti; apmėtyti; atmėtyti; įmėtyti; išmėtyti; numėtyti; panumėtyti; pamėtyti; permėtyti; pramėtyti; primėtyti; sumėtyti; užmėtyti